- šiurpi
- šiurpùs, šiurpi̇̀ bdv. Šiur̃pūs vė́jai láužė mẽdžių šakàs.
.
.
šiurpimas — šiurpi̇̀mas dkt. Ódos šiurpi̇̀mas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
siurpinti — siurpìnti, ìna, ìno NdŽ, KŽ; G108 caus. 2 siurpti 1: Saulelė šildžia, uogas siurpina, iš po lapelių saujon vadina LTR(Kp) … Dictionary of the Lithuanian Language
šiurpimas — šiurpìmas sm. (2) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ → 1 šiurpti … Dictionary of the Lithuanian Language
šiurpus — šiurpùs, ì adj. (4) Š, DŽ, NdŽ, FrnW995, KŽ, J.Jabl(Grš), K.Būg(Jnš, Ds); Rtr 1. I, Užv, Kv, Trg, Snt, Mrj, Skr, Lg, Pš, Vb keliantis šiurpą, šaltas, šiaurus: Šiurpi žiema J.Balč. Rudens vėjai yra šiurpūs Erž. Šiurpì diena – taip sukembau Krž … Dictionary of the Lithuanian Language
šiurpus — šiurpùs, šiurpi̇̀ bdv. Šiur̃pūs vėjai láužė mẽdžių šakàs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
laukti — 1 laukti, ia, ė intr. 1. pasilikti, būti kur nors kurį laiką, tikintis ką nors ateinant, atvykstant, pasirodant: Laukiu svečio atvažiuojant Ėr. Traukinio neilgai reikėjo laukti Prn. Lauk manęs pavakary vėtroj prie obels S.Nėr. Vėl į kiemą pyška… … Dictionary of the Lithuanian Language
nusiaubti — 1 nusiaũbti, ia, nùsiaubė tr.; M 1. G99, DŽ, NdŽ nuniokoti, apiplėšti: Karai amžinai nusiaubdavo panemunes K.Bor. Aš vyksiu gudo šalin? Kad vokiečiai, man nesant namie, žemaičių kraštą nusiaubtų! V.Krėv. Nusiaubė plačiai jų kraštų sritis S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
nuverti — nuverti, nùveria, nuvėrė tr. Rtr, NdŽ 1. perverti, perskrosti: Aš kai bėgau, in šaką nuvėriau ir razplėšiau visą kaktą Aps. Širdį jam taip suskaudėjo, kad net susiraukė senis, lyg iešmu jį kas nuvėrė NdŽ. To tik ir lauk, kad nakčia tave už kaklo … Dictionary of the Lithuanian Language
pietūs — piẽtūs sm. pl. (4, 2) 1. SD197, H, R257, K vidurdienio valgis: Nevirsiu pietùmi mėsos Mrc. Pietùm ką verdat? Ds. Iššutinkit bulbų pietùmim su rūginiu Arm. Pietùs valgo Pb. Vištų pripjauta priemenėj, ir liepė man pietùs gamint Bgs. Eina jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
pralėkti — pralė̃kti, pràlekia, pràlėkė 1. intr. K praskristi: Pralėkė gervės, gulbės J. 2. intr. greitai praslinkti, praskrieti oru: Kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas I.Simon. | prk.: Ir vėl pralėkė jam per galvą mintis Pč. Per… … Dictionary of the Lithuanian Language